Lietuva dar patuštėjo. Pulkais iš šalies lekia gabiausias jaunimas, ką tik baigęs vidurinės mokyklos mokslus. Gal esame tokie turtingi, kad galime švaistytis tuo, ką turime vertingiausia - ateities kūrėjais? Švietimo ir mokslo  ministerijos vadovai ramina, kad nieko baisaus nevyksta. Gal net gerai - ne taip sparčiai didės bedarbių gretos.

Maždaug trečdalis gabiausių šiųmečių Rygiškių Jono gimnazijos abiturientų ketina išvažiuoti studijuoti į Daniją, Angliją, Škotiją, Skandinavijos universitetus.

Ką pasakytų Rygiškių Jono gimnaziją baigę lietuvių kalbos tėvas Jonas Jablonskis (Rygiškių Jonas), tautos patriarchas Jonas Basanavičius, nacionalinio judėjimo didvyris Vincas Kudirka, literatūros pasididžiavimas Vincas Mykolaitis-Putinas, kiti čia mokęsi šviesuoliai, be kurių neįmanoma įsivaizduoti Lietuvos? Ką jie pasakytų, išgirdę, kad darbų, kuriems jie žadino, gali nebelikti kam tęsti?

Rinkosi šalį, kur mokslas nekainuoja

Rygiškių Jono gimnazistės Sandra Mikulskytė ir Giedrė Brusokaitė mokytis išvažiuos į Daniją. Dokumentų mokytis Lietuvoje jos neteikė ir neteiks. Abi draugės kovo mėnesį užpildė prašymus, motyvacinius laiškus bei dvejų paskutinių metų mokymosi rezultatus, ir to pakako. Merginos neslėpė, kad jaudulio, kol sulaukė atsakymo, buvo.

Sandra Danijos Roskildės universitete studijuos verslo administravimą ir įmonių valdymą, o Giedrė Kopenhagoje sieks tarptautinių menų bakalauro laipsnio. Mergina gilinsis į anglų kalbos subtilybes. Abi mokysis danų kalba, tikisi per pusmetį kalbą išmokti. Abi į Daniją patraukė pirmiausia tai, kad patinka ši šalis. Bet merginos neslepia, jog ne menkesnis argumentas buvo tas, kad studijos Danijoje joms nekainuos nė cento.

"Aišku, pragyvenimas yra brangesnis, bet yra nemažai dalykų, kurie tai kompensuoja", - sako marijampolietės. Jos tikisi susirasti Danijoje darbo.

Sandra praėjusiais metais per vasaros atostogas jau pabandė gyventi Danijoje. Moksleivė dirbo tvarkytoja vienuose namuose, ir dabar tikisi susirasti ką nors panašaus. Stipendijos, kuri yra trys tūkstančiai litų, užteks buto nuomai ir maistui, o kitus pragyventi reikiamus pinigus tikisi užsidirbti pati.

Mergina juokauja, kad norėdami uždirbti pinigų jos studijoms, dirbti į užsienį turėtų važiuoti jos tėvai. Sandra sako, kad geriau išvažiuoti jai pačiai, o ne perkelti naštą ant tėvų pečių.

Lietuvoje vykdomą švietimo reformą Sandra vadina problema, o ne reforma.

"Jeigu tokia reforma būtų vykdoma Danijoje, pirmiausia būtų atsiklausiama žmonių, o pas mus darė, padarė, o kas bus, žiūrės vėliau", - stebisi Giedrė. Merginos daug skaitė, bendravo su tenykščiais dėstytojais, todėl tvirtina supratusios, kad Danijoje su mokslu eksperimentų nedaroma.

Gyventi Londone ruošiasi rimtai

Bendraklasiai Vytautas Vokietaitis ir Mantas Borisas jau apsisprendę. Jie nebeketina teikti prašymų į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Draugai jau priimti į Vorčesterio universitetą. Mantas čia rengiasi įsigyti sporto krepšinio trenerio diplomą, o Vytautas mokysis verslo ir ekonomikos specialybės. Abiejų pažymių vidurkiai aukštesni nei 8,5 balo, bet rizikuoti pakliūti į nemokamas studijas Lietuvoje jie nesiryžo.

"Mokslo metais mes dirbome labai daug, todėl būtų apmaudu nepasinaudoti įgytomis žiniomis, neišbandyti savęs", - sutartinai sako Rygiškių Jono gimnazijos abiturientai Mantas ir Vytautas.

Abu vaikinai gavo beprocentę studijų paskolą (3-4 tūkst. svarų arba 12-16 tūkst. litų per metus), ją galės po truputį grąžinti pradėję dirbti. Jie supranta, kad pinigų butui nuomotis, pirkti knygas ir pragyventi teks prašyti iš tėvų arba patiems užsidirbti.

Anot vaikinų, priimant sprendimus, kur stoti mokytis, nulėmė Lietuvos ekonominė ir politinė situacija. Pabaigus studijas darbą Lietuvoje susirasti būtų nelengva, o jeigu niekas artimiausiu metu nesikeis, net ir beviltiška.

Apsisprendimą lems mokestis

Vytis Grybauskas - vienas iš tų Rygiškių Jono gimnazistų, kuriais mokykla itin didžiuojasi. Ramus, taktiškas, draugiškas. Mokosi fizikų klasėje, kurioje absoliučią daugumą sudaro vaikinai. Šios klasės mokinių pažymių vidurkis - tarp 9-10, bet nė vienas jų nėra tikras, ar įstos mokytis Lietuvoje kur tikrai nori ir ar paklius į valstybės finansuojamų studentų sąrašą. Tokių garantijų neturi ir Vytis. Lietuvoje jis nori studijuoti teisę Vilniaus universitete. Jeigu nepasiseks įstoti į nemokamą vietą, vaikinas važiuos mokytis į Jungtinę Karalystę. Škotijos Aberdeno universitete jis ketina studijuoti tarptautinę teisę arba Halo universitete politiką, filosofiją ir ekonomiką. Škotijoje studijos atsieitų perpus pigiau.

"Studijuoti užsienyje yra pliusų, bet yra ir minusų. Pasirinkimą lemia studijų kaina, studijų kokybė ir galimybė įsidarbinti pabaigus mokslus", - įsitikinęs Vytis.

Tos pačios nuomonės ir Vyčio draugas Laurynas Papečkys. Vaikinas gavo pakvietimą studijuoti Škotijos ir Anglijos universitetuose, bet užpildė prašymą mokytis Vilniaus universitete.

Londone žinias kaups Lietuvai

Dvi draugės Raimonda Ročkutė ir Viktorija Valilytė, galima sakyti, jau turi savo kišenėje bilietus į Angliją. Merginos stengėsi gerai išlaikyti valstybinius egzaminus, bet jų rezultatai įtakos jau neturi. Raimonda Londone ketina studijuoti tarptautinį turizmą ir vadybą, o Viktorija Midlsekso universitete pasirinko architektūros ir dizaino studijas. Viktorija sako turinti daug pažįstamų studentų Londone, todėl išvažiuoti mokytis svetur nebijo.

"Manau, kad tai man išeis tik į naudą. Esu įpratusi daug dirbti, todėl sunkumai manęs nebaugina. Žinau, jog tai geras, novatoriškas universitetas, jo suteiktos žinios vertinamos ne tik Anglijoje, kur meno žmonės ir jų darbai yra vertinami. Iš to tikiuosi išpešti naudos savo gimtinei. Baigusi mokslus planuoju grįžti į Lietuvą, įsteigti čia verslą ir dirbti Lietuvai", - tvirtino Viktorija. Ir ji buvo vienintelė iš kalbinto didelio būrio būsimųjų studentų, žinančių, kad savo gyvenimą ateityje sies su Lietuva.

Problemos - nuo piniginės

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus dr. Juozo Skiriaus manymu, tai, kad jaunimas išvažiuoja svetur studijuoti, lemia vidinės priežastys.

"Galbūt Vyriausybė galėtų rekomenduoti tėvams leisti vaikus baigti užsienyje vidurines mokyklas. Pigiau atsieitų vykdyti švietimo politiką", - ironizavo profesorius.

Pasak J. Skiriaus, nepamatuotai didelės studijų kainos yra niekas kita, kaip jaunimo stūmimas iš Lietuvos. “Suprantu, kad labai gerų mokinių, norinčių tobulėti ir plėsti akiratį, niekaip nesulaikysi, bet vis dėlto reikia galvoti, kaip gerinti sąlygas studentams, kad jie liktų mokytis ir užsikabintų Lietuvoje. Mokinių vidurinėse mokyklose kasmet mažėja, o jeigu ir tie patys išvažinės?" - nerimauja J. Skirius.

Anot jo, universitetų akademinis branduolys sensta, o naujas nesitelkia dėl mažo uždarbio. Tai taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl jaunimas lekia ieškoti laimės svetur.

Respublika