Vidurinių mokyklų suaugusiems atstovai sako, kad nuo pernai metų ėmė pastebimai mažėti jų mokinių gretos. Kai kurios mokyklos jau neteko iki 25 proc. mokinių ir prognozuoja, kad jų gretos dar labiau mažės. Kaip vieną iš pagrindinių mokinių skaičiaus mažėjimo priežasčių pašnekovai įvardina didėjančius emigracijos iš Lietuvos mastus. Kad mažėja vyresnio amžiaus studentų skaičius, pastebi ir aukštojo mokslo įstaigos.

Klaipėdos Naujakiemio suaugusiųjų vidurinės mokyklos direktorius Pranas Surblys pažymi, kad „mokinių kiekvienais metais mažėja, bet šie metai buvo labai liūdni“.

„Aš nežinau, ką mes darysime šį rudenį, ar liks Lietuvoje gyventojų, ar nel

iks. Visus metus žmonės mums rašė prašymus, nes išvažiuoja su šeimomis – būdavo, per savaitę po 5–6 mokinius išvyksta į Angliją, Norvegiją, Airiją“, – pasakojo P. Surblys.

Jo teigimu, mokinių sumažėjo 25 procentais. Mokyklos direktoriaus nuomone, jų skaičius „tikrai mažės dar bent ketvirtadaliu“.

„Buvo toks momentas prieš porą metų, kada ėmė iš užsienio grįžti žmonės. Jie sakydavo: „Kam man dirbti Airijoje už 2–3 tūkst. eurų, jeigu aš už 2–3 tūkst. galiu dirbti čia, Lietuvoje, ir galiu pragyventi“. Dabar jie vėl ėmė išvažinėti.

Paprastai išleisdavome po 210 abiturientų, o šiais metais tik apie 140 pradėjo laikyti brandos egzaminus“, – kalbėjo P. Surblys.

Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų vidurinės mokyklos direktorė Jolanta Čeponaitė taip pat patvirtino, kad mokinių skaičius mažėja. Anot jos, mokinių sumažėjo 15–20 proc.

„Migracija vyksta visus metus – vieni išvyksta, kiti atvyksta. Šiemet ypatingai daug žmonių išvyko gyventi į užsienį.

Paprastai turėdavome 450–500 mokinių, ir kiek jų išsibraukdavo, tiek ir pasipildydavo. 2009-aisiais per mokslo metus atvykusių buvo mažiau nei išvykusių. Rugsėjo 1-ąją turėjome 406 mokinius. Išbraukta, man atrodo, 120 mokinių – naujų atvyko apie 90“, – sakė pašnekovė.

Priežastis – ne tik emigracija

Nors pagrindine mokinių skaičiaus mažėjimo priežastimi, kaip ir P. Surblys, pašnekovė įvardina emigraciją, ji pažymi, kad yra ir kitų šiam procesui įtaką darančių veiksnių. Anot J. Čeponaitės, neretai mokslai metami ir radus darbą.

Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Vitalijus Vėteris pripažino, kad praeiti metai jau rodė „šiokį tokį mokinių skaičiaus mažėjimą“.

„2008-ųjų rugsėjo 1-ąją turėjome 2287 mokinius, o 2009-ųjų –2179“, – informavo pašnekovas.

Anot V. Vėterio, sprendimą palikti mokslus lemia ir ekonominė situacija bei šeimyniniai dalykai. „Vien emigracijos kaltinti jokiais būdais tikrai negalima, nes emigrantai pagal ugdymo plano 54 punktą turi teisę mokytis Lietuvoje nuotoliniu būdu“, – teigė Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius.

Šiaulių suaugusiųjų vidurinėje mokykloje besimokančių skaičius jau keletą metų išlieka stabilus.

2008 metais čia mokėsi 530 asmenų, pernai metais – 550. Mokyklos direktorės Irenos Linkienės nuomone, taip yra dėl keleto veiksnių.

„Vienas dalykas, Šiauliuose labai didelė bedarbystė ir žmonės nusprendžia laiko veltui neleisti, o išnaudoti jį mokyklai pabaigti.

Kitas dalykas, Šiauliuose yra tik viena mokykla suaugusiems“, – dėstė pašnekovė.

Vis dėlto šiaulietė prisipažįsta, kad šiemet laukiama mokinių sumažėjimo. Anot jos, tam įtakos turės po truputį atsigaunanti darbo rinka.

„Galbūt šiemet bus mažiau mokinių, aišku, 30 proc. jų mažėjimo mes nesitikime, nes jau dabar per dieną ateina po du, tris“, – sakė direktorė I.Linkienė.

Šiaulių suaugusių vidurinės mokyklos direktorės paskaičiavimais, pernai į užsienį išvyko 12–15 procentų jos vadovaujamoje įstaigoje išsilavinimą įgyti siekusių asmenų.

Aukštojo mokslo įstaigose tendencija – panaši

Vytauto Didžiojo universiteto Akademinių reikalų tarnybos vadovė Rimutė Kunigonienė sako, kad tai, jog mažėja studijuojančių vyresnio amžiaus žmonių, rodo pastarųjų metų statistiniai duomenys.

R. Kunigonienės suteiktais duomenimis, vyresnių nei 30-ies 2007 metais universitete studijavo 40 žmonių. 2008-aisiais – 45, o pernai tebuvo 21.

Kauno kolegijos Priėmimo tarnybos vedėjos Daivos Baranauskienės nuomone, norinčių studijuoti vyresnio amžiaus žmonių mažėja dėl „krizinio laikotarpio“.

„Žmonės neturi iš ko mokėti už tas vadinamas neakivaizdines arba ištęstines studijas – jiems reikia pragyventi. Laukia, kol krizė baigsis – tai grynai ekonominiai dalykai“, – teigė pašnekovė.

Anot D. Baranauskienės, „vyresnių neakivaizdininkų mažėjimo tendenciją jaučia visos aukštosios mokyklos“.

„Tai prasidėjo praeitais metais, o kaip bus šiemet – dar neaišku, nes kol kas užsiregistravo tiktai dalis stojančiųjų. Šiemet vangiai registruojasi ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet apskritai dauguma“, – sakė Kauno kolegijos Priėmimo tarnybos vedėja.

Vilniaus universiteto Priėmimo skyriaus vedėjas Aloyzas Požėra pastebėjo, kad studijuojančių vyresnio amžiaus žmonių skaičius svyruoja.

„2009-aisiais iš visų priimtų tais metais baigusių buvo 3724 asmenys, anksčiau baigusių (vidurinį mokslą – lrt.lt) – 629.

2008 metais buvo 74 proc. baigusių tais metais ir 26 proc. baigusių anksčiau.

2007 metais atitinkamai buvo 69,3 proc. ir 30,7. 2006-aisiais baigusių anksčiau buvo 30 proc., 2005-aisiais – 29 proc.“, – vardijo pašnekovas.

Anot A. Požėros, stojančiųjų skaičius beveik visada sumažėja arba padidėja prieš kokią nors reformą ar keičiantis finansavimo tvarkai.

Tik vienoje lrt.lt kalbintoje aukštojo mokslo įstaigoje užfiksuotas norinčių studijuoti vyresnio amžiaus žmonių daugėjimo faktas.

Vilniaus kolegijos Priėmimo tarnybos vadovė Dovilė Liubinienė mano, kad „vyresnieji ateina, nes siekia praktinio išsilavinimo, kad po studijų iš karto galėtų užimti konkrečią darbo vietą“.

Anot pašnekovės, anksčiau baigusieji sudaro apie 30 proc. visų ateinančių.