„Studijų reforma siekiame sisteminės pertvarkos – palaipsniui keičiasi ne tik studijų turinys ir organizavimas, daug dėmesio skiriama dėstymo metodams, vertinimui, užduočių studentams formulavimui, santykiams tarp studentų ir dėstytojų, bendradarbiavimui su būsimais darbdaviais – tam, kas šiandien sudaro visuminę studijų kokybę, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Studijų krypčių aprašai apibrėš studijų rezultatų standartą. Rengiant aprašus studijų kryptims, bus pradėta „perkrauti“ sistema, kad studijos taptų lanksčios, atitiktų šiandienos ir rytdienos absolventui keliamus reikalavimus, globalaus pasaulio kaitą.“

Naujus studijų krypčių aprašus rengs bendros darbdavių ir aukštųjų mokyklų komandos. Juose bus aiškiai nubrėžtos skirtingų studijų krypčių ribos, nustatyta, kokius konkrečius praktinius ir teorinius gebėjimus turi turėti aukštąją mokyklą baigęs studentas. Viceministrės teigimu, itin svarbu, kad studijų krypčių aprašai būtų kuriami darbdaviams ir aukštosioms mokykloms bendrai suvokiant ir susitariant dėl reikiamų kompetencijų ir būdų, kaip geriausiai jas suteikti, kad aprašai būtų „susikalbėjimo vieta“, į kurią sueina bendri šių abiejų šalių ir studento interesai.

Vadovaudamosi naujas aprašais aukštosios mokyklos rengs naujas arba tobulins jau esamas studijų programas. Naujas studijų krypčių reglamentavimas kuriamas jį derinant su europinėmis studijų kreditų ir kvalifikacijų sistemomis.

Nauji studijų krypčių aprašai ne tik apibrėš studijų rezultatus, bet ir kurs prielaidas atsiskleisti skirtingų lygmenų studijų specifikai: išryškins skirtumus tarp universitetinių ir koleginių studijų, nustatys ribas tarp bakalauro ir magistro pakopų. Rinkdamasis studijas asmuo iš anksto žinos, kokius gebėjimus, įgūdžius ir kompetencijas jų metu įgis, aukštosioms mokykloms bus aišku, į kokius dalykus kuriant programas koncentruoti dėmesį, kokiais kriterijais vertinti studento žinias ir gebėjimus, o darbdaviams – ką tam tikras studijas baigęs absolventas gebės, ką reikš jo žinių įvertinimas. Naujuose aprašuose taip pat bus numatyti trys studijų pasiekimų standartai, pagal kuriuos bus matuojamos absolventų įgytos žinios.

Ligšiolinis reglamentavimas koncentravosi į dalykų, kuriuos studentas turi išklausyti ar išmokti, kiekį bei specifiką. Ilgametė ne vien Lietuvos, bet ir kitų šalių patirtis atskleidė, kad tam tikrų dalykų rinkinys būdavo labiau orientuotas į žinias, bet ne į studijuojančiojo kompetencijas ir gebėjimus. Naujoji tvarka numato, kad bus labiausiai orientuojamasi į galutinį rezultatą, siekiama, kad baigęs aukštąją mokyklą turėtų tam tikrų žinių ir gebėjimų.

Į kompetencijas orientuota studijų sistema leis plėtoti tęstinio mokymo galimybes. Žinodami, kokias kompetencijas siūlo viena ar kita programa, absolventai bet kada galės vėl ateiti į aukštųjų mokyklų auditorijas įgyti naujų gebėjimų.

„Šiuolaikinis požiūris, kurį perima Europos šalys, svorio centrą perkelia nuo dėstytojo prie studento, studentas tampa studijų kokybės matu, dėstytojui atsiveria erdvė ieškoti kūrybingų, nestandartinių turimų žinių perteikimo būdų“, – pabrėžia švietimo ir mokslo viceministrė.

Studijų krypčių aprašai bus kuriami pasitelkiant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Daugeliu atvejų bus adaptuojama ir perimama kitų šalių patirtis. Nacionalinės studijų programų aprašų sandaros projektą vykdo Studijų kokybės vertinimo centras. Šiuo metu iš aukštųjų mokyklų ir darbdavių sudarytos ekspertų grupės rengia du bandomuosius – socialinio darbo ir informatikos – krypčių aprašus. Įvertinus šią patirtį numatoma, kad per trejus metus atskirų sričių ekspertų grupės parengs 50 naujų studijų krypčių aprašų.

LR Švietimo ir mokslo ministerija